Priklausomybė nuo interneto
Nors Pasaulio Sveikatos Organizacija dar nėra pripažinusi priklausomybės nuo interneto, vis dažniau kalbama apie probleminį naudojimąsi ar piktnaudžiavimą internetu. Priklausomybė, piktnaudžiavimas ir probleminis naudojimasis dažnai reiškia tą patį reiškinį, tik parodo skirtingą jį vartojančių autorių požiūrį į jį: manantys, jog tai alkoholizmo ar patologinių lošimų analogas vartoją terminą priklausomybė, į pirmą planą iškeliantys šios veiklos adaptyvaus intergravimo į kasdienį gyvenimą problemą – probleminį naudojimąsi. Riba tarp normalaus ir patologinio naudojimosi tokiais dalykais, kurie visuomenės laikomi teigiamais, yra sunkiai apčiuopiama. Priklausomybės termino šalininkai (šiuo metu jų daugiausia) aiškina, jog kitaip nei cheminės medžiagos, tokie įprasti dalykai gali sukelti ne fizinę, bet psichologinę priklausomybę.
Bet kokia psichologinė priklausomybė apibrėžiama kaip tarp žmogaus ir priklausomybės objekto atsirandantis patologinis meilės ir prisirišimo santykis. Dėl šio objekto patrauklių savybių, žmogus pradeda tenkinti savo natūralius asmeninius ir socialinius poreikius (tokius kaip: artimi santykiai su šeima ir draugais; globojantis santykis su savimi; dvasinis ryšys bei santykiai su visuomene) tik priklausomybės objekto pagalba. Kiekvienas susidūrimas su priklausomybės objektu atneša ir malonumo ir palengvėjimo momentą, kas dar labiau sustiprina patologinį prisirišimo jausmą. Galop priklausomybės objektas formuoja žmogaus vertybes, kreipia elgesį ir pajungia sau visą asmenybę.
Pagrindiniai psichologinės priklausomybės požymiai: Tolerancija – reikia vis daugiau ir dažniau susidurti su priklausomybės objektu; Tęsimas – nepaisant akivaizdžių neigiamų pasekmių santykis su priklausomybės objektu nenutraukiamas; ir Kontrolės praradimas – negalėjimas prognozuoti ir valdyti susidūrimo su objektu pradžios, pabaigos ir intensyvumo. SINS padės jums įvertinti visus šiuos rodiklius kalbant apie galimą priklausomybę nuo interneto.
Yra žinoma, kad žmogus gali būti priklausomas nuo azartinių lošimų, darbo, pirkimo, sekso, fizinių pratimų. Kas tokio turi savyje internetas, kad gali tapti priklausomybės objektu? Dažniausiai minimos yra šios jo savybės:
- Stimuliuojantis turinys: interaktyvi veikla, pilnaverčio dalyvavimo iliuzija. Dėl intensyvios stimuliacijos esą patrauklūs ir azartiniai lošimai, priklausomybė nuo kurių yra visuotinai pripažinta.
- Prieinamumas: paprasta pasiekti, maži kaštai. Pats dalyvavimas stimuliuojančioje ir įdomioje veikloje nereikalauja iš žmogaus nei ypatingo fizinio aktyvumo, nei didesnių finansinių išlaidų, o gaunama patirtis yra tiek pat patraukli, kaip ir analogiška realiame gyvenime;
- Saugumas: neverbalinės informacijos stoka, anonimiškumas. Jaučiamasi laisvai ir elgiamasi drąsiai, nes niekas negali žmogaus nei matyti, nei realiai pakenkti.
- Didesnis suvokiamas intymumas; mažesnis suvokiamas atmetimo pavojus. Čia greitai užsimezga ir audringai plėtojasi artimi santykiai, kurie dažnai stokoja tikro gilumo.
Nėra visiškai aišku, kurie dalykai atsitinka dėl probleminio naudojimosi internetu, o kurie dalykai skatina juo piktnaudžiauti. Tačiau dažniausiai minimos probleminio naudojimosi pasekmės tokiose svarbiose gyvenimo srityse:
- Tarpasmeninė: padidėjęs vienišumas; įsipareigojimų šeimai ir kasdienių darbų apleidimas; sumažėjęs socialinis aktyvumas;
- Sveikatos: padidėjęs depresijos ir nerimo lygis; miego ciklų sutrikimai — vėlesnis užmigimas ir pabudimas;
- Profesinė ir akademinė: 30% laiko darbe prarandama dėl interneto, naudojamo ne darbo reikalais; sumažėja akademiniai rodikliai, krenta motyvacija;